Bewarde

Penktadienis. Žudinčiai vienišai nuobodi diena. Mano vaikinas negali nieko sugalvoti vietoj to , kad tiesiog pasiūlytų pabūti pas jį arba pasidomėtų ar galime pabūti pas mane jis pasirinko su draugais žaisti pokerį. Jau nujaučiu koks bus jo pasiteisinimas. Nieko nesugalvojau ką nuveikti arba tu pati nieko nepasiūlei. Nu ir dzin. Eisiu pasitūsinti pas Eglę.( Eglė mano draugė su kuria galime prisijuokti tiek jog pradės skaudėti pilvą.) Beeinant mąstau ką čia nusipirkus… Vyną, sidrą, alų, šampaną, martini ar degtinę. Apsistojau tarp martini su sprite.

Ateinu opaaa. Ogi pilnas būrelis bernūžėlių. Viena stiklinė, antra, trečia, ketvirta, penkta jaučiu jog gera , bet nesustoju geriu toliau. Gerai įkaušusi „pakabinau“ vaikinuką ir nusivedžiau jį pas save į namus kadangi žinojau jog tėvai negryš kelias paras. Jis suėmė mane už rankos ir sugrūdo savo liežuvį man į burną negana to niekaip nesugebėjo patraukti rankų nuo mano užpakalio. Aš nesipriešinau man visa tai patiko. Netgi vienas smegenų vingis sukuždėjo nusitempti jį į lovą. Kai galiausiai atėjome pas mane liepiau jam išjungti visas šviesas. Beeinant jis užkliuvo už mano motinos katės. Negalėjau nustoti juoktis… Iš to juokio nepajutau kaip jis numovė man megztinį. Sustabdžiau jį ir tada mes nuėjome į virtuvę. Švytintis, mėlinų akių, su apgamu ant veido, rudais šiek tiek nevalyvais plaukais jis užsirūkė. Pasiūliau jam vyno kurį buvo nupirkusi mama. Paėmiau taures ir nužingsniavome pas mane į kambarį. Įjungiau muziką ir iš visos gerklės kaip skerdžiama dainavau Who Wants To Be Alone. Pradėjau šokti vėliau prisijungė ir jis. Pasijaučiau tartum keturiolikos…diskotekos karalienė ir bernužėlių gundytoja. Išgėrusi vyno jaučiausi tartum skrendu…Atsiguliau ant lovos jis prigulė šalia. Tiesiog atsipalaidavau ir iš lėto po truputėly užmerkiau akis. Jis užsiropštė ant manęs ir pradėjo plėšti nuo manęs drabužius. Nesipriešinau laukiau kol jis mane išdulkins. Mes mylėjomės, jaučiausi tarsi transo būsenoje. Jis glamonėjo mano šlaunis, bučiavo krutinę ir skleidė maloniai skambantį aimanavimą. Troškau , kad jis lovoje su manimi elgtusi kaip su kekše , bet jis mylėjo mane švelniai, kas mane šiek tiek erzino. Paliepiau mane „dulkinti“. Tuomet jis negailestingai sugrūdo liežuvį man į burną ir darė viską taip kaip troškau aš. Tik staiga mano žvilgsnis nukrypo į meškiną. Didelis mėlynai baltas triušis šypsojosi man. Išvydau prieš save savo vaikiną. Stovintį ir drebantį iš pykčio. Sustingau…nebežinojau ką daryti. Jis išlėkė iš kambario ir skubėjo prie durų. Atstūmiau sekso dievaitį ir puoliau gaudyti savo dabartį. Išlėkiau pro duris visa nuoga , o ten nieko nebuvo. Tik šaltis nubėgo per manasias kojas. Gryžusi į kambarį paliepiau nepažystamąjam apsirengti ir nešdintis iš mano namų. Jam išėjus perkritau ant grindų ir pradėjau verkti. Verkiau kaip niekad tiesiog rėkiau iš skausmo. Apytiksliai po valandos sugebėjau nušlaušti iki lovos ir užmigti. Rytas. Galvoje bugnai ir gitaros groja sunkujį metalą. Gerklė tartum maldauja viso ramiojo vandenyno vandens. Pažvelgiu į telefoną 6 praleisti skambučiai ir viena praleista teksto žinutė. 2 skambučiai iš neatpažinto numerio nejaugi tai vakarykštis princas skambino. 4 Skambučiai „maniškio“ mama. Įdomu kodėl skambino… Tekso žinutė vėl mano vaikino mama. Žinutėje parašyta : Kuo greičiau ateik pas mus į namus. Pirma mintis buvo gal mažutis negryžo namo ar dar kasnors. Greit nusiprausiau apsirengiau ir išlėkiau net nepavalgiusi. Duris atidarė jo tėvas. Įėjau į vidų prisėdau manojo mama padarė man arbatos ir pradėjo dėstyti mintis. Viską gražiai, ramiai ir be jokio pykčio kalbėjome su jo mama. Iš tiesų nežinojau link ko viskas linksta kol manojo tėvai nepravirko. Žinia jog mano praeitis, dabartis ir ateitis žuvo man iššaukė šoką. Aš tiesiog sėdėjau sustingusi išsprogdinusi akis i vieną tašką. Jis mirė rašydamas teksto žinutę man. Einant gatve važiavo neblaivi draugija ir pertrenkė jį. Žuvo akimirksniu. Kaltininkai pabėgo. Atvažiavę policininkai rado jį kraujo klane. Netoliese gulėjo telefonas jame buvo parašyta: Nepyk angele, myliu tave ! Tu man be galo sv

Daugiau nieko nebuvo parašyta. Per laidotuves susirinko apie puse mokyklos mokinių tarp jų buvo ir vakarykštis vaikinas. Aš stovėjau su geltonomis rožėmis ir nesugebėjau nulaikyti ašarų. Nesuvokiau kaip galėjau padaryti tokią klaidą ir permiegoti su kitu. Alkoholis nepateisina to ką padariau. Verkiau ir prisiminiau savojo siluetą kambaryje. Kas tai buvo? Kaip tai galėjo įvykti jei jis buvo žuvęs.

Gryžusi namo iš laidotuvių vėl išvydau jo siluetą iš baimės pradėjau rėkti. Diena, Dvi dienos, trys, keturios, penkios, šešios. Daugiau neiškenčiau jaučiau jo žvilgsnį, kvepavimą girdėjau jo žingsnius. Kaltės jausmas mane žudė.

2012.01.20 Straipsnis laikraštyje. Eglė Rupšlaukytė 2012.01.18 dieną buvo rasta pasikorusi savo bute. Manoma jog ji pasikorė dėl neseniai tragiškoje situacijoje žuvusio jos draugo…